Šeimos psichologas apie vaikų peštynes namuose

psichologas vaikamsAuginant šeimoje vaikus, dažnai tenka susidurti su situacijomis, apie kurias ankščiau pagalvoti neteko. Dažnai susidūrus su tokiomis bėdomis, gali padėti šeimos psichologas. Tačiau kartais tėveliai problemas gali išspręsti ir patys, jei tam skiria pakankamai laiko ir pastangų. Kuomet šeimoje auga daugiau nei vienas vaikas, viena iš didžiausių ir dažniausių problemų auklėjant vaikus – vaikai nuolat pešasi. Psichologai pataria, kaip tinkamai elgtis su vaikais, kad šie imtų draugiškai bendrauti.

Nemoka gražiai dalintis

Dažnas psichologas konsultuojantis jaunus tėvus atskleidžia, jog tėveliai ne visuomet žino, kaip tinkamai elgtis situacijose, kuomet vaikai kažko nepasidalina. Dažniausiai tokio tipo kivirčai namuose atsiranda, kuomet auga gana nedidelio amžiaus skirtumo vaikai. Tokios atžalos mėgsta panašius daiktus ir užsiėmimus, todėl pykčiai ir peštynės tampa neatskiriama vaikų kasdienybe. Psichologai pastebi, jog tokie vaikai pešasi ir nesidalina dažniausiai dėl konkurencijos. Kuo vaikai labiau panašūs amžiumi, tuo daugiau vienodų poreikių jie turi. Tai ypač aktualu 5-8 metų amžiaus vaikams, nes tai toks jų raidos etapas, kuomet mažieji pradeda manyti, kad visas pasaulis sukasi tik aplink juos. Todėl dalybos jiems tampa tikra kančia ar netgi nesuvokiamu dalyku. Psichologų teigimu, tėveliai tokiais atvejais turėtų būti ypač kantrūs ir ramūs. Norint, kad vaikai gražiai sutartų, reikia nuolat juos mokyti dalintis, gyventi gražiai. Kaskart išgirdus kaip vaikai tarpusavyje ginčijasi, reikia pasiūlyti kompromisą: dalytis po lygiai, žaisti pamainomis. Su laiku, vaikai patys išmoks priimti darnius sprendimus.

Paleidžia į darbą kumščius

Kol vaikai dar maži, dažniausiai jie dar nemoka slėpti savo emocijų, o jų perteklių gana dažnai išreiškia fiziškai. Jei šeimoje auga daugiau nei viena atžala, daugelis tėvų pasakys, kad iškilusius konfliktus vaikai sprendžia kumščiais. Šeimos psichologas pastebi, jog tokie smurto protrūkiai gali pasireikšti ir dėl per didelės tėvų dėmesio knkurencijos. Gana dažnai nemokėjimas susitarti ir konkurencija, virtusi pykčiu tampa smurto išraiška. Tėveliai, susirūpinę dėl savo vaikų elgesio turėtų taikyti specialius disciplinos metodus. Pvz., labai svarbu paaiškinti vaikams, kad fizinė galia jokiu būdu nelaimi ginčo pergalės. Jog dažnai tai tik rodo, kad žmogus yra silpnas. Tėvai turi skirti pakankamai laiko bendravimui su vaikais. Tegu vaikai pasikalba su jumis ir tarpusavyje, kas juos taip supykdė, kad kitą kartą būtų galima problemas išspręsti. Tegu vaikai atsiprašo vienas kito, apsikabina ir pasižada kitą kartą suskaičiuoti iki dešimties, kol pyktis praeis.