Mėnesio archyvas: 2017 m. rugsėjo mėn.

Lengva paskola – atsipūtimas nuo įmokų

lengva paskolaKad paskolos šiais laikais populiarios, nepaneigsi. Ginčytis nėra ko. Tačiau lengva paskola – jau šis tas kito, nes ne kiekvienas pasiskolinimas yra lengvas, ne visada pinigus grąžinti paprasta. Tad ne be reikalo paskolas teikiančios įmonės pradėjo siūlyti patrauklų variantą – galimybę atidėti įmokas.

Lengva paskola – tai atsipūtimas nuo įmokų. Juk natūralu, kad finansų savaime nepadaugėja, o norint pradėti grąžinti paskolą tenka pasispausti, atsisakyti tam tikrų prekių, pasirinkti kokį pigesnį produktą vietoj įprastai įsigyjamo brangesnio.

Prieš skolinantis būtina gerai pagalvoti, nes tai sprendimas, kur verčiau nestokoti atsakingumo. Pasidomima ir pačiais pasiūlymais – vienas patrauklesnis, optimalus, o kitas nelabai ką gero žadantis. Atkreipti dėmesį verta į daugybę dalykų. Juk tam tikras įspūdis aplanko ir užsukus į interneto svetainę, kurioje informuojama ir reklamuojama. Kaip pateikiama informacija ir kaip pasitinkamas potencialus klientas? Ar visas meniu išdėstymas patogus? Ar frazės, kuriomis reklamuojama, yra mandagios? Kai kada svarbūs kriterijai praleidžiami kaip neįdomūs, bet iš tiesų paskola ne tas diskursas, kur gali būti nesvarbių dalykų.

O kad paskola neapsunktų, kad ji tikrai atitiktų lengvos paskolos statusą, kai kurie rinkos žaidėjai neriasi iš kailio. Įvairiausi skambūs skatinimai skirti pritraukti tuos žmones, kuriems stinga pinigų. Žinoma, ši tema susijusi ir su pačiu klausimu, KODĖL tų pinigų stinga. Ar priežastis yra mažas atlyginimas? O gal reikėtų pasidomėti, kaip geriau planuoti asmeninį biudžetą, kaip optimaliau tvarkyti finansus? Beje, paminėtas mažas atlyginimas greičiausiai neužtikrins galimybės gauti didesnę paskolą. Kitaip sakant, kuo daugiau uždirbama, tuo stambesnę sumą galima pasiskolinti.

O ką pasakytumėte apie tai, kad lengva paskola – nebūtinai pati mažiausia? Kita vertus, lengvumas dažniausiai suprantamas būtent kaip mažumas, ir tiesos šiame teiginyje yra. Nes mažesnę sumą lengviau grąžinti nei didesnę. O labiausiai vartotojams patinka mažos palūkanos. Tokios, kurios atrodytų protingos, nepriverstų atiduoti paskutinių marškinių.

Kad ir koks paskolos dydis bebūtų, visada žavi įmokų atidėjimo privilegija. Todėl nereikia giliai kapstytis norint suprasti, kodėl ši privilegija vis labiau reklamuojama. Taip, atidėjimas – malonus žodis, sukuriantis palankią atmosferą. Jis toks pat patrauklus ir realybėje. Tad kam ieškoti ko nors kito, jei būtent šis kriterijus toks svarbus? Sprendžiant iš reklamų tendencijų tampa visiškai aišku – šiuo kriterijumi ir vadovaujamasi, jis ir įteigiamas.

 

 

Sinchroninis vertimas – išėjimas iš komforto zonos

sinchroninis vertimasSinchroninis vertimas – gana sudėtinga vertimo rūšis. Vertėjas turi ausines ir mikrofoną – tai darbo priemonės, kuriomis naudojamasi kokio nors posėdžio metu. Darbas ne tik reikalauja geros koncentracijos, bet ir yra atsakingas.

Kaip ir bet kurios kitos srities specialistas, taip ir vertėjas turi pasižymėti tam tikromis savybėmis. Turbūt sutiksite, kad kalba čia sukasi ne apie šukuoseną, ne apie plaukų ilgį. Ir ne apie tai, kiek kainuoja asmens batai. Žinoma, į intelektualią aplinką neateisi su treningais, bet pati esmė – konkrečios srities išmanymas.

Sinchroninis vertimas vyksta žodžiu. Tai reiškia, kad greita reakcija – ne privalumas, o būtinas dalykas siekiant, kad viskas vyktų sklandžiai. Ir sklandumas – ne pageidavimas, o tarsi įsakymas. Tai savaime suprantamas kriterijus, kurio klientai reikalauja ir kuriuo specialistai turi vadovautis.

Natūralu, kad skirtingi specialistai gali skirtingai organizuotis darbus, tačiau visuomet reikalinga efektyvi komunikacija. Tiek klientas, tiek paslaugą teikiantis žmogus yra dvi pusės, kurios, jei nesusikalba, tampa ir piktos, ir paprasčiausiai ima eikvoti savo laiką. Kartais klientai būna labai įnoringi, bet geras specialistas konstruktyviai išsako savo nuomonę – bet vėlgi, tai nuomonė ne apie šukuoseną ir ne apie batus, o apie vertimo užsakymo specifiką.

Kartais sakoma, kad klientas visada teisus. Kai kada šiai nuomonei paprieštaraujama. Kokios pozicijos laikytis? Ar užsakovas iš tiesų visuomet yra teisus? O gal tai tik mitas, skambi frazė, skatinanti paslaugos teikėjus pasitempti? Kokia gi situacija? Prisiminkime posakį „penkiasdešimt ant penkiasdešimt“ – nors ir nelabai taisyklinga frazė, bet atspindinti tiesą. Vienais atvejais tiesa yra kliento pusėje, kitais – vertėjo pusėje. Kitaip tariant, niekas nesuabsoliutinama.

Tai, ką aptarėme, galioja visoms vertimo sritims, o štai sinchroninis vertimas susijęs ir su kitais aspektais. Pavyzdžiui, su nebijojimu pakeisti aplinką. Dirbama ne biure, kur viskas pažįstama. Galima performuluoti ir kitaip: išeinama iš komforto zonos.

Būsimas specialistas, besirinkdamas, ar versti raštu, ar geriau rinktis vertėjo žodžiu karjerą, apsvarsto pliusus ir minusus. O klientai kreipiasi į tuos žmones, kurie apsvarstę pliusus ir minusus atrado sau priimtiną sritį.